Lietuvos geomokslų olimpiada
Geomokslų olimpiada tai galimybė sužinoti kaip veikia skirtingos Žemės sferos, dangaus kūnai,
uolienos, vanduo, ledas, dirvožemis sąveikauja tarpusavyje ir sukuria mus supančią aplinką.
Geomokslų olimpiada apima temas susijusias su geografija, geologija, meteorologija, hidrologija
bei astronomija. Geomokslai tyrinėja mūsų planetos praeitį, dabartį bei modeliuoja ateitį. Šie
mokslai turi daug skirtingų tyrimo objektų bei metodų, tačiau yra glaudžiai susiję su chemija, fizika,
biologija. Todėl ši olimpiada išsiskiria savo tarpdiscipliniškumu, užduočių įvairove ir skatina įgyti tiek
teorinių, tiek praktinių įgūdžių.
Olimpiadą organizuoja Vilniaus universiteto, Chemijos ir geomokslų fakulteto, Geomokslų institutas
kartu su Lietuvos geologų sąjunga. Olimpiados pagrindinis tikslas – skatinti moksleivius domėtis
Žemės mokslais, stiprinti Žemės mokslų programas bei mokymą mokyklose. Tikime, kad geriau
susipažinus su Žemės kaip sistemos veikla, bus lengviau prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, išmokti
ja rūpintis, išvengti stichinių nelaimių, bei gebėti tinkamai ir racionaliai naudoti Žemės išteklius.
Lietuvos geomokslų olimpiada pirmiausia skirta 15–18 metų amžiaus, 9–11 klasių mokiniams,
tačiau joje gali dalyvauti visi norintys. Olimpiada vyksta dviem etapais. Pirmajame etape, kuris
vyksta 6 didžiausiuose Lietuvos miestuose, moksleiviai sprendžia teorines užduotis. Antrame
etape dalyvauja 24 pirmame ture geriausiai pasirodę moksleiviai. II turą daugiausia sudaro
praktinės užduotys atliekamos VU Geomokslų institute. Taip pat atliekama komandinė užduotis –
mokslinio pranešimo pristatymas anglų kalba. Užduočių sandara: geosferos – 45%, hidrosfera –
15%, atmosfera – 20%, astronomija – 20%. Keturi geriausiai abiejuose turuose pasirodę
moksleiviai įgyja teisę atstovauti Lietuvai tarptautinėje Žemės mokslų olimpiadoje (IESO –
International Earth Science Olympiad).
Tarptautinė Žemės mokslų olimpiadą pradėta organizuoti nuo 2007 metų ir joje dalyvaujančių šalių
skaičius nuolat auga. Pagrindiniai IESO tikslai – skatinti mokinius domėtis Žemės mokslais, sukurti
terpę, kur jie galėtų bendradarbiauti ir užmegzti ryšius su mokslininkais iš kitų šalių. Sudarant
užduotis siekiama ne tik patikrinti mokinio žinias apie Žemės mokslus, bet ir loginį mąstymą,
mokinio gebėjimą interpretuoti duomenis bei taikyti skirtingus tyrimo metodus.